šmaikštus

šmaikštùs, -ì adj. (4) 1. MitI391, M, Š, Rtr, BŽ182, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Mrs, Užp, Kp, Krs, Srv, Rs liaunas, lankstus, smagus kirsti: Šmaĩkštų botagaitį išsipjoviau Sdk. Tai šmaikšti vytelė: šeri, ir prilimpa Vžns. Va mano tai šmaikštì lazdelė! Ukm. Palauk, aš pasieškosiu šmaikščios rykštukės, tai kad aš pašmyguosiu tau juoj, tai tu žinosi, kap paklausyt! Lš. Nusivijau tokį šmaĩkštį votagiuką, būs geras karviums ganyti Užv. Nusipirk šmaĩkštų meškerykotį, tai ir žuvų galėsi pagaut Mrj. Vienas širmas žirgelis, antras da širmesnis; vienas šmaikštus botagėlis, antras da šmaikštesnis NS397. Kai paimsiu šmaikštų kančiukėlį, bus tau Vilniaus žolynėlis, Vilniaus pyragėlis LTR(Ds). Aš nueisiu žalion girion ir išpjausiu šmaĩkščią rykštę (d.) Pb. | prk.: Šmaikštus, šaunus parašas senoviškos manieros, su užraitymais ir kabliukais rš.

šmaikštù n. KŽ. šmaĩkščiai adv. DŽ, NdŽ, FrnW, šmaikščiaĩ KŽ; Kos55.

2. gražiai nuaugęs, lieknas, grakštus: Auren šmaikšti merga, t. y. nestambi, aukšta ir daili J. O anas tai viškum šmaikštùs, ir veidelis toks nedidelis, pailgas Slm. Merga graži, šmaikštì kap liepa Vlk. ║ Sn, Mrs laibas, liesas, ištįsęs į ilgumą: Tas mūs vaikas ir šmaikštùs Klvr. Mūs šita kumelukė ir šmaikštì Srj. Menka karviočė, šmaikštì čia kokia Vlk. Viena višta yra iš peryklos – šmaikštì tokia, laibutė Šd. Jie (paršai) auga, tik tokie plonučiai, šmaikštùčiai Bsg. Vienas kepalėlis lyg šmaikštèsnis Alv. 3. smailus: Anas pasiėmė šmaikštų kuolą ir derintis derintis prie kirmėlės LTsIV576.

šmaĩkščiai adv.: Nudrožus šmaikščiai, pamirkius į medų, iš lengvo pagrąžyt ausėj brš.

4. NdŽ, FrnW, Rm, RdN vikrus, mitrus, greitas: Šmaikštì mergaitė kaip voverė DŽ. Kas, kad an vakarėlio šmaikštì, ė prie darbo tai nors an šunio mesk Sdk. O tai šmaikšti šeimininkė! Lkš. Šmaikštùs arkliokas: vadeles timptelėjai, tai kaip iš ugnies šoksta Trgn. Jo arklys šmaikštus: botago nereikia Mrs. Šmaikšti kumelė jo, kaip vilyčia lekia Bgs. Stirna – šmaikštùs gyvuliukas Vžns. Sode įsigyveno šmaikštì voveraitė, tik liuokt liuokt, ir eina par visus medžius Skrb. Ant lango rėmų nutūpė vikri, šmaikšti zyliukė rš. Gaspadinė labai šmaikšti, turi samtį ir pagaikštį (d.) Šil. | Šmaikščios, linksmos akys spindėjo iš jo apvalaus veido P.Cvir.

šmaĩkščiai adv. DŽ: Šmaĩkščiai sukis, matai, kad darbo krūva! Trgn. Viršum galvų šmaikščiai šaudė kregždės J.Dov. Anas jau eina lopt lopt, kiti (sẽniai) da šmaikščiaũ [eina] Skdt.

5. patogus, smagus naudotis, paslankus: Tokia šmaikščià šaudykle gera aust Ds. Tie virbalai buvo šmaĩkštūs, tik truputį par dideli Vdn. Toks šmaikštùs grėblys, net gera grėbt Trgn.

šmaikštù n. Ds.

6. prk. kiek pašaipus, sąmojingas, žaismingas, taiklus: Juokdarys pasakys kokį nors šmaikštų žodį P.Cvir. Šmaikščios charakteristikos satyriniuose Tilvyčio eilėraščiuose nudažytos pykčio ir paniekos emocijomis LLIIV526. Laida vyksta pagal šmaikštų scenarijų, dalyvaujant net estrados dainininkams rš.

šmaĩkščiai adv.: Vienoje pasakoje P.Cvirka labai šmaikščiai išjuokė ilgų vardų pomėgį KlK34,54.

◊ šmaikštùs liežùvis (kieno); šmaĩkštų liežùvį turė́ti apie liežuvingą, mokantį sąmojingai, taikliai pakalbėti, atsikirsti: Šmaĩkštų liežuviúką turì, by kas neapšnekės Up. Kad Adomėlis nebūtų buvęs tokio gero būdo, tai savo šmaikščiu liežuviu būtų gerai jį aptvojus Mš.